Muzikologas Viktoras Gerulaitis
Šiais L. van Beethoveno metais (250 nuo gimimo) apie A. Brucknerį galima pasakyti laikraščio „Frankfurter Zeitung“ žodžiais: „A. Bruckneris – genijus, kurį paruošė L. van Beethovenas ir kurio kūrinyje sutinkami epizodai verti L. van Beethoveno“ (1885 m. sausis).
Kompozitorius Antonas Bruckneris (1824–1896)
Tas laikraštyje minimas kūrinys, deja, ne A. Brucknerio Antroji simfonija, kurią Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks rugpjūčio 20 d. Genijumi kompozitorius bus pavadintas tik sukūręs Septintąją. O Antroji?
A. Bruckneris atkakliai, net užsispyrusiai gludino savo komponavimo raštą. Vėlai subrendo kaip kompozitorius. Dar vėliau bus pripažintas. Taip atsitiko gal dar ir dėl to, kad labai atsakingai vertino savo kūrybą. Štai dvi pirmąsias simfonijas net „išbrokavo“. Tad jo simfonijos skaičiuojamos nuo trečiosios iš eilės, tapusios Pirmąja, kurią jau klausytojai turėjo progą išgirsti. Gi nuo Antrosios prasideda tikrasis A. Bruckneris: savitas, bet tikras romantikas, panteistas ir mistikas, gamtos vaikas ir sukrečiantis tragikas... Beje, kompozitorius siekė, kad ji būtų atlikta Vienos filharmonijoje, bet jau po pirmos repeticijos dirigentas Otto Dessoffas paskelbė ją esant beprasmiška, neišpildoma, per ilga. Vargšas O. Dessoffas... Bet A. Brucknerio noras išgirsti savo simfoniją buvo toks didelis, kad kompozitorius net pasiryžo (o tai prieštaravo jo principams) sutrumpinti simfoniją... 40 taktų. Deja, ir tai nepadėjo.
Tačiau A. Bruckneris nepasidavė, ir po metų simfonija buvo atlikta. Kur? Kas? Kaip? Pasakysim tik tiek, kad dirigentas J. Herbeckas po koncerto mestelėjo frazę: „Jeigu J. Brahmsas sugebėtų parašyti tokią simfoniją, salė sugriūtų nuo aplodismentų“.
Visi, kas dar neužmiršo įspūdingai atliktos Pirmosios, ir tie, kam dabar pasidarė smalsu, aplankykite rugpjūčio 20 d. Vilniaus kongresų rūmus, kad pasinertumėt į muzikos kosmosą.
Prieš koncertą, kaip jau įprasta, jūsų laukia mano pusvalandžio paskaita apie A. Brucknerio vargus ir džiaugsmus, kuriant Antrąją simfoniją bei pačią jos muziką.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
Pirmoje koncerto dalyje fortepijono virtuozas ir senas geras orkestro bičiulis Alexanderis Paley leisis į muzikinę kelionę po impresionistinį prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Ravelio (1875–1937) pasaulį. Nuskambės net du panašiu metu sukurti kompozitoriaus opusai – Koncertas fortepijonui G-dur, įkvėptas džiazo melodijų ir harmonijų, kurios tuo metu buvo populiarios ir Paryžiuje, ir JAV, bei Koncertas fortepijonui kairei rankai, kuris buvo sukurtas austrų pianistui Paului Wittgensteinui, Pirmajame pasauliniame kare praradusiam dešinę ranką. Jei Pirmasis „paaiškins“, kodėl M. Ravelį draugai vadino „šveicarų laikrodininku“, kurio muzika „kyla iš širdies“, tai Antrasis tiesiog apstulbins tokiu dramatizmu ir naujais efektais, kurie tiesiog atima žadą.
A. Brucknerio Antroji simfonija skambės LVSO sezono pabaigos koncerte 2020 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Prieš koncertą 18.15–18.45 val. Vilniaus kongresų rūmų antro aukšto foje Viktoras Gerulaitis skaitys paskaitą apie A. Brucknerio Antrąją simfoniją.