Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, dovanoja muzikos išsiilgusiems klausytojams pirmąjį savo koncertą nuo renginių draudimo pradžios. Kovo 19 d. 19 val. visi norintieji turės išskirtinę galimybę tiesiogiai stebėti muzikos gurmanams skirtą vakarą su specialiai į Lietuvą šiam koncertui atvykstančiu vienu ryškiausių savo kartos pianistų Luku Geniušu ir įspūdinga P. Čaikovskio ir D. Šostakovičiaus kūrinių programa.
.jpg)
Pianistas Lukas Geniušas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
„Esame labai pasiilgę savo klausytojų, tad nors dar negalime pakviesti publikos į salę, nusprendėme, jog galime koncertuoti tiesiogiai internetu mus stebintiems žiūrovams. Koncertą „Lukas Geniušas skambina P. Čaikovskį“ kovo 19 d. 19 val. transliuosime nemokamai „Tiketos“ puslapyje“, – sakė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.
Koncerte kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos vienas garsiausių ir mylimiausių Lietuvos pianistų Lukas Geniušas. 2015 m. laimėtas sidabro medalis tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse jaunajam menininkui atvėrė prestižinių pasaulio koncertų salių duris. Pasirodymai nuo Paryžiaus iki Tokijo, nuo Montevidėjaus iki Toronto – iki pandemijos pradžios vos 30-ies sulaukęs L. Geniušas per sezoną sugrodavo daugiau nei 70 koncertų, o 2019 m. pradėjo vesti meistriškumo kursus. „Spindesys ir branda, nugalėtojo talentas ir gili interpretacija“, – taip pianisto pasirodymą 2016 m. apibendrino įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“. Kovo 19 d. Vilniaus kongresų rūmuose L. Geniušas atliks Piotro Čaikovskio (1840–1893) koncertą-fantaziją, op. 56, įkvėptą žymaus Ferenco Liszto auklėtinio pianisto Eugeno d‘Alberto skambinimo.
(1).jpg)
Lukas Geniušas, fortepijonas (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
Antroje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras tęs Dmitrijaus Šostakovičiaus (1906–1975) simfonijų ciklą. Šįsyk skambės Penktoji kompozitoriaus simfonija, kurią D. Šostakovičius ėmėsi kurti sudėtingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu – po to, kai 1936 m. sausį „Pravdoje“ pasirodė aršus kritinis straipsnis apie jo operą „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, pavadinimu „Chaosas vietoje muzikos“. Tokia kritika Stalino laikais reiškė grėsmę ne tik kompozitoriaus karjerai, bet ir gyvybei. Todėl D. Šostakovičius atidėjo į šalį beveik užbaigtą Ketvirtąją simfoniją ir ėmėsi Penktosios, kurią vadino „atsaku savo kritikams“. Ir išties – Penktoji simfonija turėjo viską, ko reikėjo reabilituoti kompozitoriui: paprasta ir aiški muzikinė kalba, išplėtotos melodinės linijos ir netgi fanfaros kūrinio pabaigoje. Tačiau kartu simfonijoje slypėjo ir tas rimtumas bei sudėtingumas, kuris šį kūrinį pakėlė į aukštesnį lygmenį. Simfonija buvo priimta su didžiuliu entuziazmu (nuskambėjus kūrinio premjerai, plojimai truko daugiau nei pusvalandį), o savo populiarumo ji nepraranda ir šiandien.
