Muzikologas Viktoras Gerulaitis
2020 m. tęsiasi Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus sumanytas didingas simfoninės muzikos ciklas „Visos A. Brucknerio ir D. Šostakovičiaus simfonijos“. Pernai nuskambėjo abiejų orkestro gigantų Pirmosios. Vilniaus kongresų rūmų salė lūžo nuo publikos. Nebus kitaip ir dabar. Nes naujasis ciklo etapas prasidės sensacingai!
Logiškai galvojant turėtų skambėti abiejų kompozitorių Antrosios simfonijos. Tačiau liepos 21 ir 22 d. G. Rinkevičius ir jo orkestras kviečia klausytis D. Šostakovičiaus... Ketvirtosios! Koks čia pokštas? Juk balandžio 1-oji jau praėjusi...
Vis tik tai – ne pokštas. Bet mįslės neatskleisim. Aišku tik, jog klausimų kils nemažai.
Kodėl taip ir nenuskambės D. Šostakovičiaus nei Antroji, nei Trečioji (juk ciklas vadinasi „Visos...“)?
Kodėl savo Ketvirtosios, sukurtos 1936 m., pirmąjį atlikimą pats autorius nukels net 25-eriems metams, kai jau bus įvykusi net Dvyliktosios premjera? Juk dar 1934 m. spaudoje pasirodė pranešimas: D. Šostakovičius ruošiasi sukurti simfoniją šalies gynybos tema! Apsidžiaugusi tokiu sovietiniu požiūriu į simfonijos žanrą, kompozitorių sąjunga komandiravo jį į... kreiserį „Aurora“. Čia D. Šostakovičius užrašė pirmosios dalies eskizus. Atrodė, viskas eina it sviestu (o gal greičiau – margarinu) patepta... Tai kodėl tais 1936-aisiais kompozitorius nuleido galvą ir užsičiaupė? Kodėl, beje, tais metais netikėtai mirė žymiausias sovietų Rusijos rašytojas Maksimas Gorkis? Ar tikrai sava mirtimi?
.jpg)
Kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius
Kas, po šimts, buvo tie 1936 metai ir kokia tos Ketvirtosios muzika, kad jos nebuvo drįsta atlikti net ketvirtį amžiaus? Ir kas taip kardinaliai pakeitė kompozitoriaus nusistatymą, kad iš žadėtos „karinės“ ar „gynybos“ simfonijos neliko nė skiedros? Bet užtat gimė sukrečiantis tvarinys orkestrui apie žmogaus būties gelmes ir audras.
Apie viską sužinosit ir išgirsit bene didingiausią D. Šostakovičiaus simfoniją liepos 21, 22 d. O jau tradicija tampančioje mano pusvalandžio trukmės paskaitoje prieš koncertą apie D. Šostakovičių ir jo Ketvirtąją bus pateikti ir iškalbingi atsakymai į minėtus klausimus.
Muzikologas Viktoras Gerulaitis (Gabrieliaus Jauniškio nuotr.)
Pirmoje koncerto dalyje Lukas Geniušas skambins Sergejų Rachmaninovą. 2015 m. laimėtas sidabro medalis tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse jaunajam menininkui atvėrė prestižinių pasaulio koncertų salių duris. Pasirodymai nuo Paryžiaus iki Tokijo, nuo Montevidėjaus iki Toronto, – vos 29-erių sulaukęs L. Geniušas per sezoną sugroja daugiau nei 70 koncertų, o pernai ir pats pradėjo vesti meistriškumo kursus.
Liepos 21, 22 d. klausysimės S. Rachmaninovo (1873–1943) Trečiojo koncerto fortepijonui. Tai ne tik vienas didžiausių ir sudėtingiausių kompozitoriaus kūrinių, bet ir paties S. Rachmaninovo mėgstamiausias iš visų keturių jo koncertų fortepijonui. Jis įrodys, kad kompozitorius visai nekreipė dėmesio į visokius XX a. modernizmus. „Nenoriu dėl to, ką laikau tik mada, išduoti to, kas nuolat skamba manyje.“ O jame skamba tokia jaudinanti, tokia melodinga, tokia vyriškos lyrikos ir moteriško dramatizmo muzika, kad atvirai ar slapčia verkia jos klausydami ir moterys, ir vyrai. Nepasigėdykit ir jūs.
D. Šostakovičiaus Ketvirtoji simfonija skambės koncerte „Lukas Geniušas skambina S. Rachmaninovą“ liepos 21, 22 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Prieš koncertą 18.15–18.45 val. Vilniaus kongresų rūmų antro aukšto foje Viktoras Gerulaitis skaitys paskaitą apie D. Šostakovičiaus kūrybą. Į koncertus būtina išankstinė registracija el. paštu registracija@lvso.lt.
