Koncerto programa
R. Strauss. „Keturios paskutinės dainos“ sopranui ir orkestrui, AV. 150 (žodžiai H. Hesse’ės ir J. von Eichendorffo)
D. Šostakovičius. Simfonija Nr. 10 e-moll, op. 93
***
Šį rudenį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kviečia praleisti su vienu ryškiausių šiandienos Lietuvos sopranų Aušrine Stundyte ir nepaprasta Richardo Strausso bei Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.
Aušrinė Stundytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Irenos Milkevičiūtės klasėje, vėliau studijas tęsė Leipcigo muzikos ir teatro aukštojoje mokykloje pas prof. Helgą Forner. Savo karjerą solistė pradėjo Leipcigo operos teatre, tačiau netrukus jau dainavo garsiausiuose Europos operos teatruose – Austrijos (Vienos), Vokietijos (Leipcigo, Berlyno, Miuncheno, Kelno, Štutgarto), Olandijos, Suomijos, Lenkijos, Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos operose, taip pat Sietlo operoje JAV. 2020 m. A. Stundytė tapo prestižinio Zalcburgo festivalio žvaigžde, atlikusi pagrindinį vaidmenį Krzysztofo Warlikowskio režisuotoje Richardo Strausso „Elektroje“, kurioje dainavo kartu su Asmik Grigorian. A. Stundytės pasirodymai nepalieka abejingų, žiūrovus ir kritikus keri solistės profesionalumas, talentas, charizma ir naujas požiūris į operą. „Visąlaik jaučiau, kad noriu kurti operą kitaip – matau operą kaip labai intensyvią ir teatrališką meno rūšį, todėl man ji visada atrodė pernelyg statiška“, – yra sakiusi žymi solistė.
Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, šį vakarą solistė atliks Richardo Strausso (1864–1949) opusą „Paskutinės keturios dainos“. Likus metams iki kompozitoriaus mirties parašytą kūrinį sudaro dainos sopranui ir orkestrui „Pavasaris“, „Rugsėjis“, „Einant miegoti“ ir „Saulei leidžiantis“, kurių tekstuose skamba Hermanno Hesse’ės ir Josepho von Eichendorffo eilės. Visos dainos, išskyrus „Pavasarį“, parašytos mirties tema, tačiau kartu persmelktos giedros ramybės, susitaikymo ir pilnatvės jausmo.
Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęs Dmitrijaus Šostakovičiaus (1906–1975) simfonijų ciklą – šį vakarą skambės Dešimtoji simfonija. Dešimtosios kūryba užsitęsė kone dešimtmetį. Pirmieji eskizai apmesti dar 1946 m., o simfonija baigta tik 1953 m. – Stalino mirties metais. Tai – vienas asmeniškiausių D. Šostakovičiaus kūrinių. Apskritai, simfonija yra pokario metų „kūdikis“, todėl joje įsikūnijo pasaulio disharmonijos, jo nepastovumo, nerimo dėl ateities nuotaikos. Tačiau tai ne epinė ar draminė muzikinė drobė. Čia dominuoja lyrinė psichologinė problematika, būdinga daugeliui geriausių kompozitoriaus kūrinių. Jos tonas ryškiai emocionalus, giliai asmeniškas ir todėl bendražmogiškas.