KŪRĖJAI
Kompozitorius Laimis Vilkončius
Libreto autorius Sigitas Geda
KONCERTO PROGRAMA
L. Vilkončius. Roko opera „Eglė“ (koncertinis atlikimas)
Ne viena pasaulio tauta turi savo epą, kurio herojais pagrįstai didžiuojasi. Mūsų tautoje yra išlikęs archajiškiausias ir populiariausias kūrinys – lietuvių liaudies pasaka „Eglė, žalčių karalienė“, kurios šaknys, manoma, siekia ikiindoeuropietiškuosius akmens amžiaus laikus. Pasakos siužetą žino kiekvienas – tautosakoje yra išlikę daugiau kaip šimtas įvairių jos variantų, jos turinys viliojo dešimtis lietuvių literatūros klasikų.
Didelės apimties kūrinys prieš daugelį metų draugėn subūrė tris žymius menininkus – idėjos autorių Vytautą Kernagį, kompozitorių Laimį Vilkončių ir poetą, dramaturgą Sigitą Gedą. 1976 m. specialiai roko operai „Eglė“ libretą ėmęsis rašyti S. Geda ne tiek atpasakojo populiariosios pasakos turinį, kiek jos filosofinę mintį perkėlė į kosmopolitinį lygį, akcentuodamas žmonijos tarpusavio santykių problematiką. S. Gedos librete per Dangaus, Jūros ir Žemės stichijų susidūrimą išryškinamas baltiškųjų tautų išlikimo klausimas. Žalčio simbolis nutiesia tiltą per amžius iki senovės Egipto išminties dievo. Bene aiškiausiai esminę libreto mintį atskleidžia eilutės iš jo epilogo: „Mes visi – indai, lietuviai, mes visi – prūsai, actekai, mes visi – visų rasių ir tikėjimų žmonės ir tautos, prisiminkime savo tėvus, senelius, prisiminkime protėvius, Paukščių taką, iš kurio mes laimingai nukritom į šitą Žemę, prie šitos Jūros!“. Nors S. Geda minimą libretą parašė 1976 m., jo idėjos atliepia XXI a. pasaulio aktualijas, tarsi būtų rašytos šiandien.
Ne ką mažiau įspūdinga ir L. Vilkončiaus sukurta muzika. „L. Vilkončius sukūrė tokią stiprią ir talentingą muziką, kuri išryškina poetinio teksto esmę ir jį įprasmina. Šiuo atveju S. Gedos eilės ir L. Vilkončiaus muzika nekonkuruoja – jos atitinka, papildo viena kitą. Mano nuomone, „Eglė“ – neabejotinai viena iš geriausių roko operų Lietuvos muzikos istorijoje“, – apie kūrinį sako maestro G. Rinkevičius.