Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, jau paskelbė naujojo koncertų pusmečio repertuarą. Pirmasis 2022 m. metų renginys – sausio 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir sausio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyksiantis orkestro gimtadienio koncertas, kuriame skambės ne tik pianisto Luko Geniušo fortepijono garsai, bet ir viena žymiausių pasaulyje Dmitrijaus Šostakovičiaus Septintoji simfonija.
Maestro Gintaras Rinkevičius (A. Oshepkovo nuotr.)
Pianistas L. Geniušas – publikos itin mylimas ir laukiamas svečias ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio koncertų salėse, įsitvirtinęs kaip vienas įdomiausių ir savičiausių savo kartos menininkų pasaulyje. „Spindesys ir branda, nugalėtojo talentas ir gili interpretacija“, – taip pianisto pasirodymą 2016 m. apibendrino įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“. Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje L. Geniušas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro G. Rinkevičiaus, atliks Piotro Čaikovskio Antrąjį fortepijoninį koncertą, kurį kompozitorius pradėjo rašyti 1880 m. per savo atostogas pas seserį. Savo mecenatei Nadeždai von Meck P. Čaikovskis rašė: „Kuriu su didžiuliu entuziazmu, bet sąmoningai ir atidžiai, o ne su karštligiška skuba, kuri tokia žalinga mano darbams“. Kompozitorius buvo įsitikinęs, kad šis koncertas taps vienu iš geriausių jo darbų.
Pianistas Lukas Geniušas (Iros Poljarnajos nuotr.)
Antrojoje orkestro gimtadienio koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras tęs Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijų ciklą. Šįsyk skambės viena žymiausių pasaulyje Septintoji simfonija, dar vadinama „Leningrado“ vardu. Tai – milžiniškas, didžiulės sudėties orkestro reikalaujantis kūrinys, tapęs pasaulinio muzikinio paveldo šedevru. Simfoniją kompozitorius pradėjo rašyti 1941 m. vasarą, Vokietijai pradėjus Leningrado apgultį. 1941 m. rugsėjo 8 d. prasidėjo Leningrado blokada – tą patį rudenį D. Šostakovičius su šeima buvo evakuotas į Maskvą, vėliau dar kartą – į Kuibyševą (dabartinę Samarą), kur ir užbaigė Septintąją simfoniją. „Nei laukiniai vokiečių reidai, nei karo lėktuvai, nei niūri apgulto miesto atmosfera negalėjo sustabdyti tėkmės. Dirbau tokiu nežmonišku intensyvumu, kokio dar niekada nebuvau pasiekęs“, – vėliau prisiminė D. Šostakovičius. 1941 m. gruodžio 27 d. simfonija buvo baigta. Premjera įvyko kitų metų kovą Kuibyševo Kultūros rūmuose, joje grojo Didžiojo teatro orkestras, diriguojamas meno vadovo Samuilo Samosudo. Premjera buvo transliuojama per radiją visam pasauliui. Netrukus užplūdo prašymai atsiųsti partitūrą. Žymiausi vakarų orkestrai ėmė varžytis dėl pirmumo atlikti simfoniją. Pirmasis tai padarė Londono radijo simfoninis orkestras, o už Atlanto 1942 m. liepos 19 d. simfoniją atliko Niujorko radijo simfoninis orkestras, diriguojamas Arturo Toscanini. Per metus JAV simfonija nuskambėjo 65 kartus. Totalitarizmo siaubą vaizduojantis muzikos šedevras tapo laikui nepavaldžiu karo, žmogiškosios stiprybės ir vilties simboliu.
.jpg)
Kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas įvyks 2022 m. sausio 21 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir sausio 25 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Prieš koncertą Vilniuje 18.15–18.45 val. muzikologas Viktoras Gerulaitis pasakos apie D. Šostakovičiaus Septintąją simfoniją. Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Tiketos“ ir „Teatrai.lt“ kasose.
