Ieva Bačiulytė
Fortepijono virtuozas Alexanderis Paley kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru 2025 m. spalio 17 d. LVSO koncertų salėje pradeda unikalų ciklą, kuriame skambės visi penki žydų kilmės moldavų pianisto ir kompozitoriaus Antono Rubinšteino (1829–1894) koncertai fortepijonui. „Tai bus pirmas kartas ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai, nes niekas pasaulyje nėra atlikęs visų penkių A. Rubinšteino koncertų vienoje scenoje“, – sakė A. Paley. Pianistas neslepia: šis virtuozinių koncertų ciklas – tai ir itin asmeniška jo padėka gimtajai Moldovai.
Pianistas Alexander Paley (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
— Aleksandrai, pirmiausiai norisi paklausti, kodėl pasirinkote groti A. Rubinšteiną? Kaip kilo idėja sugroti visą jo koncertų fortepijonui ciklą?
— Pirmiausia, man tai itin svarbu, nes Antonas Rubinšteinas – garsiausias XIX amžiaus pianistas ir kompozitorius – gimė Moldovoje, kaip ir aš. Jis buvo Moldovos žydas, ir Moldovoje jo vardas yra absoliučiai šventas. Mano tėvai – gydytojai, o namas, kuriame gimiau ir užaugau, buvo šalia Medicinos universiteto, kuriame jie studijavo. Vienas jų profesorius turėjo A. Rubinšteinui priklausiusį fortepijoną. Tai buvo nepaprastai gražus instrumentas, kurį pagamino dabar jau nebeegzistuojanti garsi įmonė „Becker“. Jis buvo padovanotas A. Rubinšteinui kaip dovana – išpuoštas perlais, deimantais ir kitomis brangenybėmis. Šiuo metu mažame Vychvatincų kaimelyje, kuriame gimė kompozitorius, veikia A. Rubinšteino muzikos mokykla. Ten saugomas ir šis fortepijonas. Tokia mano susižavėjimo A. Rubinšteinu istorija.
Esu daug apie jį skaitęs – pavyzdžiui, visi jo laiškai motinai buvo rašyti vokiškai, nes tai buvo kalba, kuria jie bendravo namuose. Vėliau jis išvyko studijuoti į Vieną ir tapo absoliučiai išskirtine, įkvepiančia asmenybe – tikru mano idealu nuo pat vaikystės. Kalbant apie šį kompozitorių, yra tik viena problema – jis sukūrė milžinišką kiekį muzikos: daugybę kūrinių fortepijonui, operų, oratorijų, tačiau ne visus juos galima vadinti šedevrais. Yra ypač gerų kūrinių, bet yra ir tikrų šedevrų, tarp jų – penki A. Rubinšteino koncertai fortepijonui. Jeigu kalbame konkrečiai apie koncertą fortepijonui kaip žanrą, kuriame pianistas gali atskleisti visą savo meistriškumą, šie penki A. Rubinšteino koncertai fortepijonui iš tiesų yra penki šedevrai. Dažniausiai atliekamas ketvirtasis koncertas, o visi kiti – labai retai. Tai, ką ketiname atlikti su maestro G. Rinkevičiumi, yra unikalus sumanymas: to dar niekas pasaulyje nėra daręs. Tai bus pirmas kartas ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai, nes niekas pasaulyje nėra atlikęs visų penkių A. Rubinšteino koncertų ciklo vienoje scenoje. Tai buvo mano didžiulė svajonė.
Taip pat noriu pasidalinti, kad dar gyvendamas Sovietų Sąjungoje apsilankiau Moldovos kultūros ministerijoje ir pasiūliau, jog Kišiniovo – mano gimtojo miesto, Moldovos sostinės – muzikos akademijai reikėtų suteikti A. Rubinšteino vardą. Nes kiek pasaulyje yra tokių rubinšteinų, kilusių iš Moldovos? Nei vieno. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau tai buvo siaubingi sovietiniai laikai – metai, paženklinti fašistiniu antisemitizmu. Vos jiems išgirdus pavardę, besibaigiančią galūne „-stein“, pokalbis tuo ir baigėsi. Buvo labai gaila, tačiau A. Rubinšteino vardas Moldovoje iki šiol laikomas šventu. Šiuo koncertų ciklu, be viso kito, reiškiu ir didžiulę pagarbą šaliai, kurioje gimiau, kur išmokau groti fortepijonu. Man tai – labai asmeniška. Tad esu be galo laimingas, kad maestro G. Rinkevičius sutiko imtis šio projekto. Tai išties išskirtinis sumanymas – pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Maestro Gintaras Rinkevičius (Simono Lukoševičiaus nuotr.)
— Minėjote, jog tai, ką atliksite LVSO koncertų salės scenoje, bus unikalus reiškinys. Kodėl iki šiol niekas nebuvo ėmęsis atlikti visų penkių A. Rubinšteino koncertų fortepijonui ciklo?
— Kai kurie šių kūrinių atliekami, tačiau tai vyksta itin retai. Visų pirma, kaip muzikantas galiu pasakyti: šie koncertai yra nepaprastai sudėtingi. A. Rubinšteino požiūris į fortepijoną visiškai skyrėsi nuo kitų kompozitorių. Sunku net įsivaizduoti, kokias rankas jis turėjo. Tai ypatingai techniškai sudėtinga, neįprasta muzika, neturinti analogų tarp to meto kūrinių. Būtent dėl šių priežasčių ji labai retai atliekama – tai paprasčiausiai reikalauja milžiniško darbo.
.jpg)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Simono Lukoševičiaus nuotr.)
— Kaip galėtumėte apibūdinti A. Rubinšteino muziką klausytojams? Ko jie galėtų tikėtis, atėję pasiklausyti jo koncertų?
— Pradėkime nuo to, jog ši muzika yra nepaprastai meistriškai sukurta fortepijonui, išnaudojant pačias įvairiausias technikas. Joje galima atpažinti tokių kompozitorių kaip F. Mendelssohno, F. Chopino ir, žinoma, F. Liszto įtakas. Be viso to, tikiuosi, jog klausytojams tai bus itin įdomi patirtis, nes nieko panašaus jiems greičiausiai dar nėra tekę girdėti.
Maestro Gintaras Rinkevičius (Simono Lukoševičiaus nuotr.)
— Dar kartą trumpam grįžkime į Jūsų gimtąją šalį. Kokią Moldovą prisimenate iš savo vaikystės ir kaip ją matote šiandien?
— Mano vaikystė Moldovoje buvo labai laiminga. Savo tėvams ir seneliams aš buvau visas jų gyvenimas. Turėjau nuostabią pirmąją mokytoją madam Revzo. Tiesa, jos jau seniai nebėra tarp mūsų, tačiau, patikėkite, nėra nei dienos, kad jos neprisiminčiau ar apie ją nepagalvočiau. Ypač dabar, kai pats mokau studentus, dar geriau suvokiu, kokia ji buvo išmintinga ir nepaprasta. Mano pirmoji mokytoja gimė Paryžiuje ir studijavo Milane.
Antra, Moldova man yra gimtinė. Stengiuosi ten nuvykti kiekvienais metais. Labai didžiuojuosi, kad praėjusiais metais Moldovos prezidentė Maia Sandu man suteikė aukščiausią šalies meno apdovanojimą – „Tautos menininko“ titulą. Jo atsiimti vykau į Prezidentūros rūmus. Prisipažinsiu, jog dažniausiai į įvairius apdovanojimus žiūriu šiek tiek skeptiškai, tačiau šį kartą mano širdis džiūgavo, nes tai – mano šalis. Čia mokiausi, čia tapau tuo, kuo esu. Man tai buvo be galo svarbu. Moldova – nuostabi šalis. Linkiu jai visokeriopos sėkmės, nes moldavai yra itin svetingi, paprasti, darbštūs ir šilti žmonės. Tai tipiška pietietiška šalis, o aš – tikras pietietis.
%20a_%20paley(1).jpg)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Simono Lukoševičiaus nuotr.)
— Kiek laiko Jūs gyvenote Moldovoje?
— Moldovoje gyvenau beveik iki aštuoniolikos metų – ten prabėgo visa mano vaikystė. Baigiau Kišiniovo muzikos mokyklą, panašią į jūsų M. K. Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje. Vėliau išvykau studijuoti į Maskvą. Po studijų trumpam grįžau į Moldovą, kurį laiką čia dirbau, o po to, kaip jau žinote, pabėgau į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo to laiko, kai sugrįžtu į Moldovą, mano širdis visada džiaugsmingai plaka, nes čia aš pažįstu kiekvieną akmenį, o žmonės pažįsta mane. Taip pat Moldovoje vis dar gyvena vyresnių žmonių, kurie prisimena mano debiutą scenoje su orkestru ir mano mama. Visada labai jaudinuosi, kai pasirodau šioje šalyje, nes klausytojai yra ganėtinai reiklūs – jie visuomet lygina, kaip buvo anksčiau, ir kaip yra dabar. Sakau tai visiškai rimtai. Esu labai laimingas, kalbėdamas apie Moldovą, nes tai man asmeniškai labai brangu.
.jpg)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Simono Lukoševičiaus nuotr.)
Pirmasis Antono Rubinšteino koncertų ciklo koncertas su pianistu Alexanderiu Paley ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru įvyks 2025 m. spalio 17 d. 19 val., antrasis – lapkričio 14 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.
