.png)
KONCERTO PROGRAMA
L. van Beethoven. Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op. 61
C. Debussy. „Jūra“ (trys simfoniniai eskizai orkestrui)
M. Ravel. „Boléro“
***
Pasaulinio pripažinimo sulaukęs italų smuikininkas Domenico Nordio pirmąjį savo rečitalį atliko būdamas dešimties, o šešiolikos metų laimėjo tarptautinį „Viotti“ konkursą Verčelyje (Italija), kuriam tada pirmininkavo legendinis Yehudi Menuhinas. Po pergalių įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pasaulinės karjeros kelią galutinai atvėrė 1988 m. pelnytas Europos „Grand Prix“ – D. Nordio tapo pirmuoju ir vieninteliu italu, pelniusiu šį apdovanojimą. Smuikininkas yra koncertavęs tokiose prestižinėse pasaulio koncertų salėse kaip Milano „La Scalla“, Niujorko „Carnegie Hall“, Londono „Barbican Center“ ir daugelyje kitų. D. Nordio koncertavo ir su žymiais pasaulio simfoniniais orkestrais, tokiais kaip Londono nacionaliniu, Prancūzijos nacionaliniu, Šveicarijos ir kitais. Šį pavasarį Vilniuje smuikininkas atliks vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno (1770–1827) koncertą smuikui D-dur, op. 61 – neabejotinai vieną žymiausių šio žanro šedevrų pasaulyje.
Antrojoje koncerto dalyje skambės prancūzų impresionistų muzika. Claude‘o Debussy (1862–1918) „Jūra“ parašyta perteikiant kompozitoriaus vaikystės prisiminimų nuotaiką. Sąmoningai vengdamas „simfonijos“ termino, C. Debussy kūrinį pavadino „trimis simfoniniais eskizais“: „Nuo aušros iki vidurdienio jūroje“, „Bangų žaismė“ ir „Dialogas tarp jūros ir vėjo“. Vos per keletą metų po premjeros 1905 m. „Jūra“ tapo vienu labiausiai susižavėjimą keliančių ir dažniausiai atliekamų kompozitoriaus simfoninių darbų.
Maurice‘o Ravelio (1875–1937) „Boléro“ – žymiausias kompozitoriaus kūrinys, parašytas pagal rusų aktorės ir šokėjos Idos Rubinštein užsakymą. „Boléro“ premjera įvyko 1928 m. Paryžiaus operoje. Temperamentingą, ispaniškų šokių ritmais persmelktą kūrinį sudaro net 18 variacijų originalia tema, kurios įspūdingai atskleidžia skirtingas simfoninio orkestro spalvas ir jaudinančiai veda į galingą kulminaciją.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras padeda nuo karo Ukrainoje bėgantiems menininkams, todėl šio koncerto pirmajai daliai pakviesta diriguoti viena žymiausių Ukrainos dirigenčių, Kijevo kamerinio orkestro meno vadovė ir vyr. dirigentė Natalia Ponomarchuk, kuri šiuo metu yra karo pabėgėlė Lenkijoje. N. Ponomarchuk yra baigusi Kijevo R. Gliero konservatoriją ir P. Čaikovskio nacionalinę muzikos akademiją, dirigavusi visiems žymiausiems Ukrainos simfoniniams orkestrams. 2001 m. N. Ponomarchuk suteiktas Nusipelniuso Ukrainos menininko titulas.
Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos prancūzų ir italų kilmės amerikiečių dirigentas Marcas Tardue. M. Tardue yra ėjęs Islandijos nacionalinės operos pagrindinio kviestinio dirigento, Grenoblio instrumentinio ansamblio (Prancūzija) meno vadovo, Bylio simfoninio orkestro (Šveicarija) muzikos direktoriaus, Porto nacionalinio orkestro (Portugalija) vyriausiojo dirigento ir Jėnos filharmonijos orkestro (Vokietija) meno vadovo pareigas. Šiuo metu jis yra Dubrovniko simfoninio orkestro (Kroatija) vyriausiasis dirigentas. Dirigentas bendradarbiauja su Šveicarijos, Švedijos, Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių simfoniniais orkestrais. 1989 m. M. Tardue apdovanotas Prancūzijos riterio ordinu „Chevalier des Art et Lettres“, 2004 m. pelnė aukščiausią Portugalijos apdovanojimą už nuopelnus kultūrai „Medalha de Mérito Cultural“.