Koncerto programa
L. van Beethoven. Simfonija Nr. 9 d-moll, op. 125
Koncertas vienos dalies be pertraukos
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, klausytojus kviečia išgirsti vieną įspūdingiausių vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno (1770–1827) kūrinių – jo paskutiniąją, Devintąją, simfoniją. Ji laikoma svarbiu stilistiniu tiltu, perėjimu tarp klasikinio ir romantinio laikotarpio Vakarų muzikos istorijoje. Devintojoje simfonijoje L. van Beethovenas pirmąkart panaudoja balsus – keturi solistai ir choras paskutinėje, ketvirtojoje, simfonijos dalyje dainuoja įžymiąją Friedricho Schillerio poemą „Odė džiaugsmui“ – štai kodėl simfonija dar vadinama chorine.
L. van Beethovenas uoliai dirbo ties kiekviena simfonijos nata – jo užrašai atskleidžia, kad kompozitorius apsvarstė ir atmetė daugiau nei 200 skirtingų „Odės džiaugsmui“ temos variantų. Pabaigęs darbą, L. van Beethovenas pasiūlė publikai visiškai naują požiūrį į simfonijos žanrą – joje dainuoja keturi balsai ir choras (iki tol simfonija buvo laikoma išskirtinai instrumentiniu žanru), orkestras – neįprastai didelės sudėties, o daugiau nei valandą siekianti kūrinio trukmė – neatitinkanti laikmečio standartų.
1824 m. Vienoje įvykusi Devintosios simfonijos premjera buvo priimta su didžiuliu entuziazmu. „Publika savo herojų sutiko su didžiausia pagarba ir simpatija, jo nuostabaus, didingo kūrinio klausėsi sulaikiusi kvapą, o po kiekvienos kūrinio dalies pratrūkdavo griausmingais plojimais. Pasibaigus simfonijai publika pasveikino L. van Beethoveną stovinčiomis ovacijomis net penkis kartus: mojavo nosinaitėmis, skrybėlėmis, iškeltomis rankomis tam, kad L. van Beethovenas, negalėjęs girdėti plojimų, ovacijas galėtų bent pamatyti“, – po simfonijos premjeros rašė „Theater-Zeitung“ kritikas.
Muzikos žinovų simfonija pripažinta geriausiu L. van Beethoveno kūriniu ir vienu iš aukščiausių pasiekimų Vakarų muzikos istorijoje. Ji taip pat yra viena dažniausiai atliekamų simfonijų pasaulyje.