KONCERTO PROGRAMA
J. Brahms. Koncertas fortepijonui Nr. 1 d-moll, op. 15
H. Berlioz. „Fantastinė simfonija“, op. 14
„Nuronas Mukumi subtiliai derina jautrią, nepriekaištingą atlikimo techniką ir išskirtinį fortepijono kompozicijų dramaturgijos suvokimą: tai talentas, kuriame susijungia tikslumas ir žaismingumas“, – taip apie šį rudenį Lietuvoje pirmą kartą viešėsiantį pianistą rašė Werneris Theurichas („Spiegel Online“). Vokiečių-uzbekų pianistas N. Mukumi gimė 1996 metais Taškente. Sulaukęs vos aštuonerių, jis skambino W. A. Mozarto Koncertą fortepijonui d-moll su Uzbekijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam savo pasirodymo metu dar ir dirigavo. Koncerto vaizdo įrašas netruko sulaukti žaibiško atgarsio – N. Mukumi buvo pasiūlyta stipendija mokytis Purcell’o muzikos mokykloje Londone, į kurią jis išvyko sulaukęs 11-os. Dar po trejų metų, 2010-aisiais, pianistą pakvietė studijuoti Frankfurto aukštoji muzikos mokykla, vėliau N. Mukumi studijas tęsė Ciuriche, Paryžiuje ir Hamburge. Giriamas kaip „aukščiausios klasės muzikos interpretatorius“ („Frankfurter Allgemeine Zeitung“), pianistas sėkmingai koncertuoja su žymiausiais Europos simfoniniais orkestrais. 2024 m. spalį N. Mukumi išleido jau trečiąjį savo albumą „Portraits of Bowen“ (liet. „Boweno portretai“), kuris 2025 m. buvo nominuotas Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose.
LVSO koncertų salėje N. Mukumi atliks Johanneso Brahmso (1833–1897) Pirmąjį koncertą fortepijonui. Prie šio didingo kūrinio sukūrimo J. Brahmsas dirbo daugiau nei penkerius metus. Rezultatas pranoko lūkesčius – po pirmosios koncerto repeticijos Hanoveryje Clara Schumann rašė: „Visas koncertas labai gražus, o kai kurios jo dalys skamba dar gražiau, nei Johannesas galėjo tikėtis ar įsivaizduoti.“
Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras grieš vieną žymiausių didžiojo prancūzų romantiko Hectoro Berliozo (1803–1869) kūrinių – „Fantastinę simfoniją“, kurios visas pavadinimas – „Fantastinė simfonija: menininko gyvenimo epizodas“. Ši simfonija yra vienas pirmųjų programinės muzikos kūrinių, taip pat išsiskiria tam laikmečiui itin inovatyvia, netgi revoliucinga ideé fixe tema – jame vaizduojamos paties H. Berliozo haliucinacinės fantazijos, apsėdusios jį dėl nelaimingos meilės airių aktorei Harrietai Smithson. 1830 m. Paryžiuje pristatyta simfonija pelnė H. Berliozui vieno progresyviausių amžiaus kompozitorių reputaciją.
Šį vakarą Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Sébastienas Roulandas, nuo 2018 m. užimantis „Saarländische Staastheater Saarbrücken“ operos teatro Vokietijoje meno vadovo pareigas.