Antonas Bruckneris (1824, Ansfeldas prie Linco – 1896, Viena) – kompozitorius, vargonininkas ir pedagogas. Šalia Wagnerio ir Liszto laikomas viena ryškiausių muzikos romantizmo figūrų. Jo kūrybos kurios pagrindą sudaro 9 grandiozinės simfonijos, 3 mišios bei choriniai kūriniai, kvintetas.
Gimęs kaimo mokytojo šeimoje, jis anksti pasekė tėvo pėdomis ir būtų likęs provincijos mokytoju – vargonininku. Tačiau noras kurti buvo neįveikiamas. Tiesa, Bruckneris iš esmės taip ir liko savamokslis. Muzikantu profesionalu jis tapo 1853 m. laimėjęs Linco vargonininkų konkursą. Lince sukūrė pirmuosius brandžius kūrinius. Netrukus pradėjo neakivaizdžias harmonijos ir kontrapunkto studijas Vienoje pas prof. S. Sechterį. Šiam mirus, užėmė jo vietą konservatorijoje ir nuo 1868 m. galutinai apsigyveno Vienoje. Profesoriavo iki 1891 – ųjų, o dar po metų baigė vargonuoti Rūmų kapeloje. Jo vargonininko talentas buvo visuotinai aukštai vertinamas. Nuo 1875 m. skaitė paskaitas Vienos universitete. Tarp jo mokinių – G.Mahleris, A. Nikischas. Vienoje Bruckneris pasišventė beveik vien simfonijų kūrybai. Tačiau tą kūrybą imta pripažinti tik po 1880 m.
1886 m. A.Bruckneris apdovanotas Pranciškaus Juozapo ordinu, 1891 m. jam suteiktas Vienos universiteto garbės daktaro vardas. Kompozitorius mirė kurdamas IX simfonijos pabaigą. Palaidotas Šv. Floriono vienuolyne Lince.
Į muzikos istoriją Bruckneris įėjo kaipo vienas žymiausių ir originaliausių pasaulio simfonistų. Savitas jau Brucknerio orkestras: jame nėra tokių koloristinių instrumentų kaip anglų ragas, piccolo ir bass klarnetai, arfa, lėkštės, trikampis. Jo simfonijose nereikia ieškoti jokių „siužetų“, konkrečių „veiksmų“ ar įvykių. Jų muzika savaime pakankamai išraiškinga ir konkreti. Jis traktuoja ciklą kaip vieningą epopėją: pirmoje dalyje fiksuojamas pagrindinis jos konfliktas; antrojoje jis neretai pasiekia tragiškų kolizijų (Bruckneris laikomas didžiausiu Adagio meistru po Beethoveno); trečioji – scherzo – atokvėpis, dažniausiai pripildytas austrų folkloro ritmų ir intonacijų. Finalai yra viso ciklo kulminacija ir atomazga. Dažnai išnyra buvusių dalių temos. Kodos skamba kaip himnai svarbiausioms kompozitoriaus etinėms nuostatoms: Dievui, Gamtai ir Dvasiai.
Simfonija Nr. 3, d-moll, op. 94, Richard Wagner (1873; II red. 1877; III red. 1889). Premjera 1877 m. gruodžio 16 d. Vienoje.
Amžininkai ją vadino Wagner-Sinfonie. Mat joje ryški R. Wagnerio įtaka, ji dedikuota jam, pirmoje redakcijoje cituojami „Tristano ir Izoldos“ bei „Valkirijų“ motyvai. Vėliau citatų atsisakė, tik Adagio kodoje paliko „Valkirijų“ sapno leitmotyvą. Išliko autografai: „Simfonija d-moll, kur trimitas pradeda temą. A. Bruckneris.“ Ir ten pat: „Taip! Taip! Širdingi sveikinimai! R. Wagneris.“ Po šios simfonijos pastarasis pripažino A. Brucknerį ir vėliau sakė: „Aš žinau tik vieną, kuris priartėja prie Ludwigo van Beethoveno, – tai A. Bruckneris.“ Beje, neretai simfonija lyginama su L. van Beethoveno „Herojine“.
Nepaisydamas daugelio Vienos muzikantų nusistatymo prieš A. Brucknerį, jo senas gerbėjas I. Habeneckas įtraukė Trečią simfoniją į savo koncerto programą. Deja, išvakarėse jis netikėtai mirė. Joks kitas dirigentas nesiėmė šios muzikos: ją laikė nuobodžia, per ilga. A. Bruckneriui teko diriguoti pačiam, anaiptol ne profesionalui. Atliekant simfoniją, klausytojai demonstratyviai ėjo iš salės, muzikantai, vos užbaigę, irgi išėjo. Labai nusivylęs kompozitorius liko tik su keliais draugais, tarp kurių buvo ir 17-metis Gustavas Mahleris...
Tik po daugelio metų simfonija pelnė jos vertą pripažinimą. Trečioji – „Naujoji herojinė“ – vienas etapinių A. Brucknerio kūrinių. Tai itin filosofiška muzika, kupina apmąstymų apie žmogų, jo pašaukimą, dvasinį grožį. Nepaisant ryšių su R. Wagnerio kūryba, simfonija labai savita, paženklinta jos kūrėjo nepakartojamo originalumo: energinga, herojiška, vyriška ir paprasta.
I. Gemäßigt, mehr bewegt, misterioso (vidutiniškai, labiau lėtai, paslaptingai)
II. Adagio: Bewegt, quasi Andante (Adagio, sujaudintai, tarsi Andante)
III. Scherzo: Ziemlich schnell (Scherzo, gana greitai)
IV. Finale: Allegro