Gražų pavasario vakarą Vilniaus kongresų rūmuose karaliaus styginiai. Koncerte bus reta proga drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru išgirsti net du solistus – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterius charizmatiškąjį smuikininką Zbignievą Levickį ir jubiliejų švenčiantį altininką, kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ vieną iš įkūrėjų ir vadovą Rolandą Romoslauską. R. Romoslauskas šiemet mini 60-ąjį jubiliejų bei 35-erių metų kūrybinės veiklos sukaktį.
ROLANDAS ROMOSLAUSKAS (g. 1959) baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1978–1983 m. studijavo Maskvos konservatorijoje pas prof. M. Tolpygo. 25-tą sezoną dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre altų grupės koncertmeisteriu. Koncertinę veiklą pradėjo iškart po studijų. Yra parengęs nemažai solo programų, sukaupęs gausų kūrinių su įvairiais kameriniais ansambliais repertuarą. 1986 m. įkūrė kamerinį ansamblį „Vilniaus arsenalas“, su kuriuo aktyviai koncertuoja, įrašė CD „Muzika Lietuvos dailės muziejaus galerijose“. Kolektyvas yra daugelio tęstinių projektų, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivalių dalyvis. Ansamblis yra surengęs per 1000 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo laidų įrašuose. Nuo 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įgyvendino nemažai kultūrinių projektų, skirtų muzikos ir kitų menų sąveikoms. Repertuare – kamerinė muzika nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Ansamblis inicijavo ir atliko daugiau kaip 80 lietuvių kompozitorių premjerų. Išleido 4 kompaktines plokšteles iš ciklo „Erdvės ir laiko atspindžiai“, skirto šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai. 2014 m., minint R. Romoslausko kūrybinės veiklos 30-ies metų jubiliejų, altininkas griežė solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – atliko savo inicijuotą Z. Bružaitės Koncertą altui ir simfoniniam orkestrui „Pabudimas“ (2014). Šį kūrinį altininkas griežė ir 2014 m. spalį XXV tarptautiniame festivalyje „Kiev Music Fest“ su Ukrainos nacionalinės filharmonijos akademiniu simfoniniu orkestru Ukrainos nacionalinėje filharmonijoje, taip pat festivaliuose „Iš arti“ (2014) ir „Permainų muzika“ (2017). R. Romoslausko repertuare – įvairi muzika nuo senųjų epochų autorių iki XX a. kompozitorių kūrinių. Įdomus faktas, jog altininkas ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai, inicijavo 12 kūrinių altui ir fortepijonui, 2 koncertus altui ir simfoniniam orkestrui. Šį vakarą skambanti G. Kuprevičiaus kūrinio premjera taip pat yra inicijuota R. Romoslausko.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro primarijus ZBIGNIEVAS LEVICKIS (g. 1965) 1983 m. baigė mokytojos E. Armonienės smuiko klasę M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, o 1990 m. – profesoriaus R. Katiliaus smuiko klasę Lietuvos muzikos akademijoje. Čekijoje vykusiame konkurse „Concertino Praha“ laimėjo II-ąją premiją. 1988 m. pradėjo dirbti Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, nuo 1993 m. yra šio kolektyvo koncertmeisteris. Su orkestru Z. Levickis koncertavo daugelyje pasaulio šalių: Olandijoje, Prancūzijoje, Singapūre, Švedijoje, Taivane. Muzikas griežė solo su Lietuvos nacionaliniu bei Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, Kauno, Slupsko (Lenkija) kameriniais ir kitais orkestrais. Nuo 2004 m. aktyviai bendradarbiauja su pianiste Ala Bendoraitiene, groja kameriniuose projektuose su I. Armonaite, V. Lukočiumi, A. Pileckiu. Savo koncertuose smuikininkas dažnai atlieka šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. 1998 m. už nuopelnus populiarinant lietuvių muziką Lenkijoje Z. Levickis apdovanotas Lenkijos Atgimimo Kavalieriaus ordinu.
Koncertui diriguos vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos dirigentų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas maestro ROBERTAS ŠERVENIKAS (g. 1966). Dirigentas ypač vertinamas už aktyvią ir įvairiapusę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės bei klasikinės muzikos interpretacijas. 2008–2019 m. R. Šervenikas buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovu. Dirigentas taip pat nuolat kviečiamas diriguoti Miuncheno valstybinėje operoje. R. Šervenikas ypač vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Intensyvi kūrybinė maestro veikla 2005 m. buvo įvertinta Lietuvos nacionaline premija.
Sankt Peterburgo konservatorijoje R. Šervenikas baigė chorinį, operinį ir simfoninį dirigavimą. Diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui pradėjo 1993 m., dabar yra antrasis jo dirigentas. Su įvairiais kolektyvais dirigentas koncertavo beveik visose Europos šalyse, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Meksikoje, Omane, Izraelyje, Rusijoje. R. Šervenikas dirigavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Amsterdamo „Concertgebouw“, Madrido „Auditorium de nationale“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Cadogan Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Osakos „Festival Hall“ ir „Symphony Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, „Metropolitan Art Space“, Kelno, Hamburgo, Sankt Peterburgo filharmonijos salėse.
Tikras instrumentų karalius smuikas, šį vakarą savo sostą užleis aristokratijos atstovui altui, kuris savo sodriu skambesiu jaudina klausytojus ne vieną šimtmetį. Pirmoje koncerto dalyje skambės kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus (g. 1944) koncerto altui ir orkestrui „Trys mano būsenos“ pasaulinė premjera. Tai šiuolaikinis kūrinys, kuriame moderniomis alto išraiškos priemonėmis žaidžiama su orkestro tembrais ir ritmais perteikiant tris skirtingas nuotaikas – klajones, nerimą ir ramybę.
GIEDRIUS KUPREVIČIUS (g. 1944) 1968 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1971–1982 m. G. Kuprevičius vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui, 1980–1987 m. – Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“. 1987–1988 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikos laidų vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1957 m. nuolat skambina Kauno karilionu, o 1998 m. paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Tarnavo valstybinėse pareigose: 1988–1990 m. buvo Lietuvos kultūros ministro pirmasis pavaduotojas ir meno reikalų valdybos viršininkas, 1992–1993 m. – Kauno savivaldybės vicemeras. Už įvairiapusę veiklą kompozitorius apdovanotas Kauno meno kūrėjų asociacijos premija (2012). 2012 m. kompozitorius taip pat buvo apdovanotas LATGA „Aukso žvaigžde“, išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu ir tapo pirmuoju akademiku Lietuvos kompozitorių bendruomenėje. 2014 m. G. Kuprevičius pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Kompozitorius dalyvauja muzikiniuose festivaliuose, suvažiavimuose, simpoziumuose Lietuvoje bei užsienyje. Jo miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“ buvo pastatytas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje bei Moldovoje. G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, muzikinės medžiagos plėtojimas pagrįstas melodizmu ir ritminių struktūrų augmentacijomis. Daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu. Kompozitorius rašo daug muzikos dramos spektakliams ir kino filmams.
Pirmojoje koncerto dalyje taip pat skambės vokiečių romantinės muzikos kompozitoriaus Maxo Brucho (1838–1920) dvigubas koncertas smuikui ir altui, op. 88.
MAXAS BRUCHAS gimė 1838 m. sausio 6 d. Kelne. Jo tėvas Augustas buvo teisininkas, vėliau Kelno policijos viršininkas. Muzikos M. Bruchas kartu su vienintele seserimi Matilda vaikystėje pramoko iš motinos. Vaikystėje rodė talentą tapybai, o būdamas devynerių parašė pirmąją savo kompoziciją – dainą motinos gimtadienio proga. Keturiolikos metų laimėjo Frankfurto prie Maino W. A. Mozarto fondo prizą, kas leido jam tęsti studijas Kelne. Mokėsi pas F. Hilerį, K. Reinekę ir F. Broinungą. Pirmuoju reikšmingu M. Brucho kūriniu tapo 1858 m. pastatyta opera „Pokštai, gudrybės ir kerštas“, op. Nr. 1. 1862–1880 m. M. Bruchas dirbo dirigentu Vokietijos miestuose. 1862−1864 m., gyvendamas Manheime, M. Bruchas parašė kūrinius, kurie jį išgarsino tarp vokiečių publikos: operą „Lorelei“ ir dainą vyrų chorui „Frithjof“. 1865−1867 m. buvo Koblenco dvaro muzikos direktoriumi ir parašė pirmąjį savo koncertą smuikui g-moll (op. Nr. 26). Trečioji ir paskutinė M. Brucho opera „Hermionė“, sukurta 1870 m., nebuvo sėkminga. Sėkmės kompozitorius sulaukė su stambios apimties kūriniais chorui ir orkestrui „Gražioji Elena“ (1867) ir „Odisėjas“ (1872). Su žmona Klara Tuček kompozitorius susilaukė keturių vaikų.
Antroje dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Felixo Mendelssohno (1809–1847) „Itališkąją simfoniją“, įkvėptą kompozitoriaus kelionės po Italiją. „Tai – Italija! Dabar prasidėjo tai, ką aš visada laikiau didžiausiu gyvenimo džiaugsmu. „Itališkoji simfonija“ įgauna pagreitį. Tai bus džiugiausias kūrinys, kokį aš kada nors esu parašęs“, – laiškuose iš Romos savo seseriai rašė F. Mendelssohnas.
FELIXAS MENDELSSOHNAS (1809–1847) gimė gerbiamoje ir pasiturinčioje žydų šeimoje. Jo senelis iš tėvo pusės buvo garsus to meto filosofas Mozė Mendelssohnas. Tėvas Abraomas buvo banko dalininkas. Motina Lea atitekėjo iš fabrikantų šeimos. Susituokę jiedu iš Berlyno persikėlė į Hamburgą. Vyresnė Felixo sesuo Fani buvo labai muzikali, ji irgi išgarsėjo kaip kompozitorė, nors ir negavusi tokio muzikinio išsilavinimo kaip brolis. Visi 4 Mendelssohnų vaikai buvo auklėjami krikščioniškai, pakrikštyti protestantiškai. Tėvai 1822 m. irgi priėmė krikščionybę.
F. Mendelssohno muzikoje romantizmo tendencijos perėmė ir pratęsė klasikines XVIII ir XIX a. pradžios tradicijas. Kompozitorius gilinosi į J. S. Bacho ir G. F. Händelio kūrybą, tad gerai įvaldė fugą ir kontrapunktą bei formas. W. A. Mozarto ir L. van Beethoveno įtaka atsiskleidžia ryškioje F. Mendelssohno harmonijoje ir elegiškoje melodikoje. Jo kūrybai būdingas lyriškumas, melodingumas, aiški forma, tautosakos ir gamtos pajauta. F. Mendelssohnas sukūrė daug orkestrinės muzikos – 3 operas, 5 simfonijas (ankstyvosios 13 simfonijos styginiams skaičiuojamos atskirai), oratorijas „Paulius“ bei „Elijas“, kelias koncertines uvertiūras. Vienas dažniausiai atliekamų F. Mendelssohno kūrinių yra „Koncertas smuikui e-moll“. Taip pat garsusis „Vestuvinis maršas“, kuris pirmą kartą buvo atliktas Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos dukros vestuvėse 1858 m. sausio 25 d. Londone. Šį maršą vestuvėms pasirinko jaunoji.
Kristupas Antanaitis
Koncerto partnerė Lietuvos kompozitorių sąjunga